<3

Aš kaip visada.
Norėjau pasikalbėti,išsilieti.
Klausimus kaip jautiesi, ką veiki ir kas tavy palieku, nes dar negavau atsakymo.O man kalbėti noris.
Žinai... Pastaruoju metu vis galvoju, kaip reikia jaustis, kai yra NIEKO.Nulis...
Man labai nepatinka ta nulinė būsena...tada man yra gera tik paviršutiniškai,o tai reiškia,kad yra beveik bloga...o tai jau kaip ir ne nulinė būsena.
Vistiek nesmagu:
Nulis reakcijos;
Nulis susidomėjimo
Nulis emocijų;
Nulis veiksmo
Ir galų gale netgi nulis MEILĖS(?)...
Aš du kartus gyvenime tai išgyvenau(aišku,tie du kartai visai skirtingi...) po to...po visko,savijauta-Baisi.[iš didžiosios B]...(meilėžeidžia).
Nuoširdžiai laukiau, kada tai pasibaigs.Ir kai pasibaigė...aš negaliu to pakęsti!!!
Tuščiau.Negaliu patikėti. Tai kažkaip...ne man...Ir man tai visai nepatinka.
Tai verčia manyt, kad vis dėl to dar neesu tikra dėl to nulio...Bet jau pradedu save įtikinėti.Nes taip geriau visiems.

Dar vienas dalykas.
Vieną vakarą,po ilgo ilgooo laiko man paskambino draugas. Senas, geras...ne,tikras draugas. Ir nesvarbu kiek,kaip dažnai bendraujam. Visada yra apie ką kalbėt.
Man patinka kalbėt su senai draugais,arba su tais, kur kažkada tokie buvo.
Ir aš nieko neslepiu. Man patinka netikėtai mieste, ar pakeliui į mokyklą juos sutikti.
Gal sutinku ir tave..tik dabar dar to nežinau...?

Kad ir kaip ten bebūtų... bent kartą per dieną pagalvoju apie visus ir kiekvieną atskirai.
O nulinė būsena...?
Svyruoja nedidele amplitude..tik nežinau į kurią pusę...

Labanakt;*

Pasaulis išprotėjo

Jos gyvenimas kolkas dar nėra ilgas,tačiau yra mačiusi ir šilto ir šalto (kartais net šaltesno už žiemos speigus). Ji mėgsta daug ir garsiai juoktis,tačiau neretai būna pikta,savimi nepatenkita ir visus erzinanti (arba visų erzinama) būtybė. Ji,kaip ir visi,daro klaidų. Arba net ne klaidų, o tokių dalykų, kurie yra lyg ir nieko blogo,bet rodos geriau to galėjo nebūti.
Būna vakarų kai sedi ir nesupranti savo gyvenimo. O įvairūs klausimai aplink galvą sukasi net dieną!! Ji labiau už viską vertina žmonių nuoširdumą,todėl ir pati stengiasi tokia būti. Dar jai patinka iš kai kurių žmonių sklindanti šiluma.Net tada kai lauke +30.
Vieną vakarą ji sėdejo ir ilgai kažką skaitė. Nesakysiu ką,nes nemačiau. Tik žinau,kad tai buvo ne knyga,ne žurnalas ir net ne tos dienos laikraštis! Ji buvo šiek tiek pikta,šiek tiek liūdna,šiek tiek dar kažkokia, tačiau labiausiai buvo rami.Tokia rami,kad net pati stebėjosi,kaip ramybė gali sklisti iš popieriaus.(Tai,ką galima skaityti,dažniausiai būna parašyta ant popieriaus). Toliau nieko nežinau, nepamenu.
Nesunku suprasti,kad ji-tai aš. Neprarasdama vilties nenoromis kartoju sau: Pasaulis išprotėjo(arba aš pati tokia).

O moralas kame? Iš tikrųjų...kiek daug gyvenime reiškia žodžiai.

tavo-

Jis vis dar vaikščiojo tais siaurais,alyvomis kvepiančiais takeliais,kur kas kelis metrus stovėjo po žibintą,nors maždaug pusė iš jų neveikė.Vaikščiojo,karts nuo karto prisimindamas,kad jie veda niekur,arba jie niekur neveda. Kažin kaip geriau...
Jam nieko daugiau nereikėjo, tik šilumos ir artumo.To,ko pats negalėjo,o gal nenorėjo duoti kitiems. Ir tokiais vakarais jis pasiduodavo per šitiek laiko susikaupusiam ir dabar jau į kraštus besiveržiančiam liūdesiui. Jam atrodė,kad jis nerūpi.Niekam. Net sau.
Ko tik nepasitaiko.Visame kame.
Iš tikrųjų taip giliai jo niekas ir nepažinojo. O gal... Nors būna kartais,kai nieko daugiau ir nereikia. Arba tiesiog nieko daugiau nebėra. Tada viskas kas aplink- nebeegzistuoja, susilieja. Nes kažkas vistiek lauks. Nors jam atrodė,kad niekas jo nesupranta,o gal jis tik nenorėjo būti suprastas. Kažkas kažkada jam sakė,jog jis yra svarbiausias pasauly. Nors dabar,rodos išnyktum-nieks nepastebėtų. Galvoje tiek minčių, bet tuo pačiu ir tuščia ''Jei tiktai žinotum".
Kažkada jam nebus svarbu tai žiema ar vasara. Diena ar naktis. Jis žino,kad kažkada viskas bus taip,kaip turi būti.Taip,kaip bus geriausia. Kažkada.

nieko asmeniško.užtikrinu.
ežiukas

MLV

Labas labas labas. Senokai nesimatėm,todėl nežinau kaip dabar atrodai,tikiuosi labai nepasikeitei. Nes mano atminty esi gražiausia ką įmanoma atsiminti.
Prieš kelias dienas sapnavau kaip mes visai netikėtai susitinkam kažkokiam tamsiam Paryžiaus skersgatvy,mat aš ėjau namo,o tu darei kūrėnija.Buvo taip..........TAIP......
Beje,jei nežinai,tai taip.Aš ten gyvensiu.Ir ne tik aš.Ten bus vienas žmogus,kuris turės ten savo meno galeriją,ir gyvens netoli parko.Tada mes susitiksim daug dažniau nei dabar ,ir vakarais eisim pavedžioti šunis,arba kitais kartas į Zako koncertus.(mm)We'll smoke the life. Kitas žmogus tikriausiai gyvens netoli manęs.Dažnai eisim pagulėti prie geležinkelio bėgių ar organizuosim nučiuožusiems žmonėms keliones į Afriką.Taip pat ir sau,žinoma. Jau dabar tarsi matau,kaip viskas bus.
Bet ne apie tai aš.Ir tiesą sakant net nežinau apie ką.Many kažkaip keista.Nei šilta nei šalta. Nei gera nei bloga,nors kitais kartais būtų bloga. Tarsi kažkuri mano dalis atsiskyrė ir nuėjo.Tikriausiai pasivaikščiot kur ant stogų,o gal tiesiog dabar klaidžioja kokiais neaiškiais,tik sau žinomais (arba nežinomais) keliais.

Dingsta nuotaika.Einu iš čia.


P.S.Mes Laimingi Visai.
ežiukas.

Šaltasis kambarys

Būna kartais,nesinori nieko.Nei pavasario,švytinčio kažkuom saldžiu,nei ''kalev'',nei kažko pas priverstų atsijungti nuo nežinomybės.
Įeinu į šaltą kambarį.Čia niekas neviešpatauja.Nei šaltis,nei tamsa ir net ne tyla.Ir man patinka. Taip tuščia,Čia nėra jokių ženklų,kuriuos pastebėjus akys žaižaruoja ir netveri savy iš nepaaiškinamos laimės arba kitais atvejais mintis ir visą vidų savimi užkloja juodas šešėlis ir nieko nematyti.Viskas sava,gal tarsi dar neatrasta.Bet tik retkarčiais. Ir tais kartais aš visai nebijau.Nebijau liūdėti,galvoti apie beprotiškiausius dalykus ir tikėti,kad viskas bus būtent taip kaip turi būti geriausiu atveju.
Nors kartais pagalvoju,kad viso šito niekada nebus.Viso to,apie ką dar nežinau,bet nežmoniškai laukiu.Ir nežinau kuo tikėti. Praeitimi, dabartimi ar ateitimi.Tik tai,jog kiekvienas įvykis turi prasmę.Su kiekvienu dalyku žmogus turi susitvarkyti savaip. Su kiekvienu dalyku aš turiu susitvarkyti savaip.Su kiekviena smulkmena.Tiek daug man vienai.

tiesiog

Vakaras toks...kad nėra kur dėtis.
Išleisiu savo šidį pasivaikščioti,bet pati neisiu...
Šios dienos daugiau nebebus.O man taip norisi.Kažkur ten,iš kur etėjom.
Išjungsiu šviesą.Nebeliks spalvų.Dievinu tylą.Ir nesvarbu kuo buvom.
Išeisim pasiklysti.Netoli,kur nors šalia.
Kai saulė nusileis pirštais matuosim tylą.Arba aš seksiu Tave.
Paskęsim minioje.Nors ir tarp žmonių jautiesi vienas.
O paskui pakilsiu savimi.Pamiršiu save ir visą pasaulį.
Pasiimsiu gabalėlį tikėjimo.To kuris turi būtį.
Gabalėlį vilties.
Gabalėlį Tavęs.
Ir žiūresiu į viską pro pirštus.Laukdama kol vėl ateisi.Vėl ir vėl.

100

Ši mintis gimė kai reikėjo sugalvoti iš ko bus žaidžiama minogolfo partija,kurios dar nebuvo.Bet būtinai bus.Užduotis ne man,bet šiandien iš neturėjimo ką veikti ir pati tai padariau.100 gražiausių/svarbiausių/įdomiausių/reikalingiausių dalykų mano gyvenime:

1. Pavasaris
2. Ledai
3. Saulė
4. Atostogos
5. Šokiai
6. Šokoladas
7. Muzika
8. Tyla
9. Meilė
10. Miegas
11. Palėpė
12. Jaudulys
13. Vandens karas
14. Jaukumas
15. Kvailos aplinkinių reakcijos
16. Linksmos istorijos
17. Šulinio vanduo
18. Svirpliai
19. Židinys
20. Prisiminimų dėžė
21. Vasaros lietus
22. Naktis
23. Jūra
24. Burbulai
25. Teatras
26. Kakava
27. Vanduo
28. Laužas
29. Žmonės
30. Vienatvė
31. Lėktuvai
32. Rytas
33. Kelionės
34. Vaikščiojimas be tikslo
35. Žvaigždės
36. Pasaulis
37. Ramybė
38. Vasara
39. Svajojimas
40. Draugystė
41. Gražiausio akmens ieškojimas
42. Erzinanti saulėkaita
43. Spėliojimas
44. Dingę "BINGO" vakarai
45. Žvakės
46. Atvaizdas
47. Debesys
48. Medžių žalumas
49. "Alias"
50. Nuotraukos
51. Užsimiegojęs * veidas
52. Sniegas
53. Nenuspėjamumas
54. Raumenų skausmas
55. Žalioji arbata
56. Ilgoji pertrauka
57. Kalėdų senelis
58. Šarados
59. Kumštinės pirštinės
60. Pusiausvyra
61. Prasmingi žodžiai
62. Prisiminimai
63. Rankų šiluma
64. Nemokami sms'ai
65. Gėlės
66. Sielos draugas
67. Vaivorykštė
68. Visi pirmieji kartai
69. Žalia žolė
70. Beprotiškas verkimas
71. Sniego angelai
72. Avietės
73. Netikėti susitikimai
74. Juoko priepuoliai
75. Vaikščiojimas basai
76. Saulėlydis
77. Atsitiktinumas
78. Dangus po lietaus
79. Balta mišrainė
80. Pokalbis be žodžių
81. Išgalvotas draugas
82. Sapnai
83. Geležinkelio bėgiai
84. Uogienė
85. Bangos
86. Kvaili dalykai
87. Mikė Pūkuotukas
88. Nojaus kalba
89. Pieva
90. Vidurnaktis
91. Rūkas
92. Paukščių takas
93. Potvyniai
94. Apkabinimai
95. Snaigės
96. Šypsena
97. Mano pasaulis
98. Kas nors slapto
99. Besaikis tikėjimas ir laukimas
100. Kažkas tokio,ką žinau tik aš
     

NENUTRŪKSTAMAS JUDĖJIMAS

3 dalykai

3 Dalykai kodel meilė yra gerai:

1.Tuom kas iš tiesų yra meilė-neįmanoma nusivilti.
2.Meilė yra aukščiausias Dievo asmuo.
3.Meilė iš niekur neateina ir niekur nedingsta.Ji visada šalia.

3 dalykai kodėl meilė yra blogai:

1.Meilė nėra blogai.
2.Meilė nėra blogai.
3.Meilė nėra blogai.

[A.M.]

11 minučių

Kas pasauliui yra 11 minučių?

11 minučių skausmo?

11 minučių laimės?

11 minučių meilės?

11 minučių žmogui?Ką tos minutės reiškia man?

Ką mano gyvenime daro 11 minučių?

Kas gali įvykti per 11 minučių?

Pasaulis pradeda suktis.Viskas užverda.Pasaulis juokiasi.Žmogus jaučia malonumą.Aplinkui viskas nušvinta...11 minučių?

gal...

11 minučių aš einu ryte.

11 minučių reikia kad atsibusčiau.

Prisisuku laikrodį truputį anksčiau,kad atsibudus 11 minučių galėčiau pagulėti ir pasidžiaugti,kad dar nereikia keltis.

11 minučių man reikia,kad užvirinčiau vandenį ir išgerčiau užplikytą juodą kavą.

Per 11 minučių tikriausiai surūkau 2 cigaretes(jau nebe!).

11 minučių man užtenka,kad nusiprausčiau duše.

11 minučių aš galiu sau skirti pietums.

Kartais kur nors pavėluoju 11 minučių...

bet man patinka...

man patinka 11 minučių skaityti tą pačią žinutę.(beprotystė,bet perskaitau,užrakinu telefoną,po kelių sekundžių vėl griebiu jį ir vėl skaitau.ir vėl...).

man patinka žiūrėti kaip per 11 minučių susmilksta smilkalai.

man patinka 11 minučių daryti atsilenkimus ir po to jausti,kaip aplink lūpas kaupiasi sūrūs lašiukai.

man patinka 11 minučių lėtai siurbčioti karštą vyną.

man patinka bučiuotis 11 minučių(kartais po to skauda lūpas,bet man patinka).

dar patinka galvoti apie tas minutes.

siaubingai patinka ryte einant galvoti apie 11 minučių su Tavimi,o vakare prisižadėti sau,kad būtinai tai susapnuosiu, ir niekad nesusapnavau.

Dar patinka 11 minučių būt su mylimu žmogumi,nesvarbu ar tai draugė,mama,sesė,draugas.

11 minučių kažkieno glėby.

man patinka...

aš noriu visų 11 minučių,kurias man pažadėjai.

mes turim tiek laiko.

11 minučių.

man reikia tiek nedaug,tik 11 minučių iš tavo ramių dienų ir naktų.

11 minučių Tavo akių.

11 minučių Tavo dėmesio.

11 minučių man.

man labai tavęs trūksta,nors netgi nežinau-koks tai jausmas 11 minučių su Tavimi,bet netgi nežinodama ilgiuosi to.

man reikia 11 minučių Tavo pasaulio.

Pasaulis gali ištverti be tavęs 11 minučių,o aš pradedu jausti,kad nebegaliu.Skirk jas man.

Tik 11 minučių.

0 emocijų

Naktis, tyla. Tuštuma.

Visa tai ką dabar jaučiu yra maždaug niekas;

0 judėjimo;
0 galvojimo;
0 jaukumo;
0 emocijų;
0 garso;
0 šviesos;
0 šilimos;
0 jausmo;
0 kažko,kas galbūt turėtų būt.Galbūt dėl to,bet.
Ir vistiek tuščia.

nonsensenonsense

Visur pasklido šiurkščias nežinojimo kvapas.Ir tas žinojimas kad nieko nebematau ir tas žinojimas kad nieko nebegirdžiu.Ir pasaulis visas nebedraugas.Kažkur giliai matau senamiestį,su daug jaunų žmonių ir dar tą gėlę,kuri nulūžo.Buvo tamsu.Buvo pavydėtinai gera,pavydėtinai!Viskas keista,šalta ir kvaila kvaila kvaila.Visi viską daro dėl nieko.Dažnai sapnuojasi visokie geri dalykai,o po to BAM.Supančiotas eini nelygiu keliu,kaip kokiu gyvatės išvinguriuotu įspaudu,paskui sustoji,bet neapsižvalgai.Kas iš to,vistiek kažkaip keista aplinkui.Ir liūdna.Ir tas didelis apskritas pasaulis manęs visiškai nedomina,dažniausiai.Išsisukinėju nuo jo.Ir man kažkodėl nusispjaut.[Dieve,kas man?].Muzika muzika muzika.MmmmMM.nors.Nežinau kaip man šiuo metu jaustis.Hm.Ką gi.Ta prasme gyvenkim.Nežinau kaip viską padaryti,ta prasme..ištaisyti,gal.Juk žinojom.O kiti..nenoriu,kad mane liestų nei rankomis nei pirštų galiukais nei žvilgsniais nei apkabinimais nei patarimais.Leiskite man vienai.O būsiu kaip žvėris įspraustas į kampą.Pasišiaušiu,šauksiu,būsiu bjauri.Tikrai tikrai.Nors...viskas yra vienas didelis nežinojimas.Kaip juokinga.Bet savo laimę aš atpažinčiau užrištomis akimis.Iš šilumos, balso, muzikos,iš persikų kvapo ir iš žinojimo,kurio apsakyti neina.Ačiū.

Visa tai yra nesibaigiantis pasirodymas kažkam.Arba sau.Kartais būna labai neįdomu,liūdna.Viskas netikra,o gal tikra.Viskas linksma,nors liūdna.Viskas aišku,nors nieko nesuprantu.Visi bando kažką žinoti,bet iš tikrųjų nieko nesupranta. Viskas šviesu nors tamsu.Tylu,nors spengia.Mes vieni, nors mūsų daug. Mes geriausi draugai nors vienas kito nežinom.Mes matom,nors miegam.Mes vienodi,bet skirtingi.Mes laimingi,bet liūdni.Mes protingi,nors nieko nesuvokiam.Kvailystė.Geriau gal pasilikti už durų,nors bilietą gauna ne visi.Hm.Ir vis dėl to šypsomės,kad būtų kvailiau.