tiesiog

Vakaras toks...kad nėra kur dėtis.
Išleisiu savo šidį pasivaikščioti,bet pati neisiu...
Šios dienos daugiau nebebus.O man taip norisi.Kažkur ten,iš kur etėjom.
Išjungsiu šviesą.Nebeliks spalvų.Dievinu tylą.Ir nesvarbu kuo buvom.
Išeisim pasiklysti.Netoli,kur nors šalia.
Kai saulė nusileis pirštais matuosim tylą.Arba aš seksiu Tave.
Paskęsim minioje.Nors ir tarp žmonių jautiesi vienas.
O paskui pakilsiu savimi.Pamiršiu save ir visą pasaulį.
Pasiimsiu gabalėlį tikėjimo.To kuris turi būtį.
Gabalėlį vilties.
Gabalėlį Tavęs.
Ir žiūresiu į viską pro pirštus.Laukdama kol vėl ateisi.Vėl ir vėl.