Visur pasklido šiurkščias nežinojimo kvapas.Ir tas žinojimas kad nieko nebematau ir tas žinojimas kad nieko nebegirdžiu.Ir pasaulis visas nebedraugas.Kažkur giliai matau senamiestį,su daug jaunų žmonių ir dar tą gėlę,kuri nulūžo.Buvo tamsu.Buvo pavydėtinai gera,pavydėtinai!Viskas keista,šalta ir kvaila kvaila kvaila.Visi viską daro dėl nieko.Dažnai sapnuojasi visokie geri dalykai,o po to BAM.Supančiotas eini nelygiu keliu,kaip kokiu gyvatės išvinguriuotu įspaudu,paskui sustoji,bet neapsižvalgai.Kas iš to,vistiek kažkaip keista aplinkui.Ir liūdna.Ir tas didelis apskritas pasaulis manęs visiškai nedomina,dažniausiai.Išsisukinėju nuo jo.Ir man kažkodėl nusispjaut.[Dieve,kas man?].Muzika muzika muzika.MmmmMM.nors.Nežinau kaip man šiuo metu jaustis.Hm.Ką gi.Ta prasme gyvenkim.Nežinau kaip viską padaryti,ta prasme..ištaisyti,gal.Juk žinojom.O kiti..nenoriu,kad mane liestų nei rankomis nei pirštų galiukais nei žvilgsniais nei apkabinimais nei patarimais.Leiskite man vienai.O būsiu kaip žvėris įspraustas į kampą.Pasišiaušiu,šauksiu,būsiu bjauri.Tikrai tikrai.Nors...viskas yra vienas didelis nežinojimas.Kaip juokinga.Bet savo laimę aš atpažinčiau užrištomis akimis.Iš šilumos, balso, muzikos,iš persikų kvapo ir iš žinojimo,kurio apsakyti neina.Ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą