tavo-

Jis vis dar vaikščiojo tais siaurais,alyvomis kvepiančiais takeliais,kur kas kelis metrus stovėjo po žibintą,nors maždaug pusė iš jų neveikė.Vaikščiojo,karts nuo karto prisimindamas,kad jie veda niekur,arba jie niekur neveda. Kažin kaip geriau...
Jam nieko daugiau nereikėjo, tik šilumos ir artumo.To,ko pats negalėjo,o gal nenorėjo duoti kitiems. Ir tokiais vakarais jis pasiduodavo per šitiek laiko susikaupusiam ir dabar jau į kraštus besiveržiančiam liūdesiui. Jam atrodė,kad jis nerūpi.Niekam. Net sau.
Ko tik nepasitaiko.Visame kame.
Iš tikrųjų taip giliai jo niekas ir nepažinojo. O gal... Nors būna kartais,kai nieko daugiau ir nereikia. Arba tiesiog nieko daugiau nebėra. Tada viskas kas aplink- nebeegzistuoja, susilieja. Nes kažkas vistiek lauks. Nors jam atrodė,kad niekas jo nesupranta,o gal jis tik nenorėjo būti suprastas. Kažkas kažkada jam sakė,jog jis yra svarbiausias pasauly. Nors dabar,rodos išnyktum-nieks nepastebėtų. Galvoje tiek minčių, bet tuo pačiu ir tuščia ''Jei tiktai žinotum".
Kažkada jam nebus svarbu tai žiema ar vasara. Diena ar naktis. Jis žino,kad kažkada viskas bus taip,kaip turi būti.Taip,kaip bus geriausia. Kažkada.

nieko asmeniško.užtikrinu.
ežiukas

''Kartą
man
teko
įsi-
my-
lėti.
Ir
jei
aš
pa-
jus-
čiau,
kad
tai
su
ma-
nimi
vėl
gali
at-
si-
tik-
ti,
aš
ge-
riau
emig-
ruo-
čiau.''

Bet čia ne apie mane.

Tu šypsosies kažkam visai taip pat kaip ir man

Laikas toks,kai teoriškai tuoj bus nauja diena,o praktiškai man dar rodos vakar.
Vakar...Nenoriu net galvot.
Gaila, kad nurimo tas beprotiškas,vasariškas lietus. Namie jauku,kai lyja. Dievaži,jei dar yra pasauly tokių, kur neatsisakytų išeiti ir drauge sušlapti, tai pasaulis dar nemirė!
Nors šiaip,man jau kelinta diena taip liūdna.Iš vidaus. Nors kartais tas vidus išlenda į paviršių visokių kliedesių ir šiaip ašarų pavidalu.Gal man pms pms?
Visko būna.
Gal ir gerai.
Nors kitais kartais jautiesi taip,tarsi niekas. Arba tarsi aplink tave yra niekas. Visi tave išbando, visi netikri. Kad niekas pasauly tavęs nesupras.Tada dar blogiau...
Tuštybė.
Tuštuma.
Tuštumas.

Nėra kam pasakot savo sapnus.
Nėra kieno gaudyti lietuje.
Nėra su kuo laipiot stogais.

So what?

Aš norėjau pasakyt apie tas mintis.Tikras.Bet iš jų tikriausiai nieko gero neišeitų. Nebent ta raudona,aštri sriuba, į kurią supilama viskas kas įmanoma. Bet jei supranti tą skonį, būna labai skanu. Ir kaskart kai yra galimybė ją valgai. Mm.
Aš nevalgyčiau.


P.S.Šiame pranešime nėra nieko asmeniško,nieko tikro ir šiaip nieko.

1-oji vasaros naktis.