Laikas toks,kai teoriškai tuoj bus nauja diena,o praktiškai man dar rodos vakar.
Vakar...Nenoriu net galvot.
Gaila, kad nurimo tas beprotiškas,vasariškas lietus. Namie jauku,kai lyja. Dievaži,jei dar yra pasauly tokių, kur neatsisakytų išeiti ir drauge sušlapti, tai pasaulis dar nemirė!
Nors šiaip,man jau kelinta diena taip liūdna.Iš vidaus. Nors kartais tas vidus išlenda į paviršių visokių kliedesių ir šiaip ašarų pavidalu.Gal man pms pms?
Visko būna.
Gal ir gerai.
Nors kitais kartais jautiesi taip,tarsi niekas. Arba tarsi aplink tave yra niekas. Visi tave išbando, visi netikri. Kad niekas pasauly tavęs nesupras.Tada dar blogiau...
Tuštybė.
Tuštuma.
Tuštumas.
Nėra kam pasakot savo sapnus.
Nėra kieno gaudyti lietuje.
Nėra su kuo laipiot stogais.
So what?
Aš norėjau pasakyt apie tas mintis.Tikras.Bet iš jų tikriausiai nieko gero neišeitų. Nebent ta raudona,aštri sriuba, į kurią supilama viskas kas įmanoma. Bet jei supranti tą skonį, būna labai skanu. Ir kaskart kai yra galimybė ją valgai. Mm.
Aš nevalgyčiau.
P.S.Šiame pranešime nėra nieko asmeniško,nieko tikro ir šiaip nieko.
1-oji vasaros naktis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą