2009 m. birželio 3 d., trečiadienis

Tu šypsosies kažkam visai taip pat kaip ir man


Laikas toks,kai teoriškai tuoj bus nauja diena,o praktiškai man dar rodos vakar.
Vakar...Nenoriu net galvot.
Gaila, kad nurimo tas beprotiškas,vasariškas lietus. Namie jauku,kai lyja. Dievaži,jei dar yra pasauly tokių, kur neatsisakytų išeiti ir drauge sušlapti, tai pasaulis dar nemirė!
Nors šiaip,man jau kelinta diena taip liūdna.Iš vidaus. Nors kartais tas vidus išlenda į paviršių visokių kliedesių ir šiaip ašarų pavidalu.Gal man pms pms?
Visko būna.
Gal ir gerai.
Nors kitais kartais jautiesi taip,tarsi niekas. Arba tarsi aplink tave yra niekas. Visi tave išbando, visi netikri. Kad niekas pasauly tavęs nesupras.Tada dar blogiau...
Tuštybė.
Tuštuma.
Tuštumas.

Nėra kam pasakot savo sapnus.
Nėra kieno gaudyti lietuje.
Nėra su kuo laipiot stogais.

So what?

Aš norėjau pasakyt apie tas mintis.Tikras.Bet iš jų tikriausiai nieko gero neišeitų. Nebent ta raudona,aštri sriuba, į kurią supilama viskas kas įmanoma. Bet jei supranti tą skonį, būna labai skanu. Ir kaskart kai yra galimybė ją valgai. Mm.
Aš nevalgyčiau.


P.S.Šiame pranešime nėra nieko asmeniško,nieko tikro ir šiaip nieko.

1-oji vasaros naktis.

2009 m. gegužės 31 d., sekmadienis

nėra


Where are we? What the hell is going on?
The dust has only just begun to fall,
Crop circles in the carpet, sinking, feeling.
Spin me round again and rub my eyes.

This can't be happening.
When busy streets a mess
with people
would stop to hold their heads heavy.


NEINA išsakyti.Arba atidaryti save ir parodyti kažkam,kam norisi suprasti. Nors kartais apie tai žino visas pasaulis. Tai mato miesto sienos, dulkės ir pravažiuojantys autobusai. O man pačiai.Labirintas.Du labirintai.Trys labirintai. Ir atrodo,jog tai kas many yra - prilygsta tuštumai. Ne visada. Ačiū Dievui.
Mmm. Buvo vidurnaktis,gal kiek vėliau... Kaip visuomet,aš negalėjau užmigti ir aplink mane skraidė mintys,klausimai ir panašūs neaiškumai. Ir vėl nieko nesužinojau. Buvau tokia viena.Daug labiau viena nei pirštas,ar velniai žino dar kas. Kiekviena minutė vis tylesnė,ir ta tyla...ta tyla labiau už viską bijojo tapti triukšmu,kuris kažkur nesitveria savam kaily. O many tiek klausimų. Tokių tuščių,ar...
Keistai liūdna,kai nebežinai ar dar turi draugą. Arba kai nebežinai meluoji ar ne. Kai nebežinai klimpti gilyn ar atsistot ir eiti vėl nežinia kur.

Mmm, what you say?

Mm, that you only meant well? Well, of course you did.

Mmm, what you say?

Mm, that it's all for the best? Ah off course it is.
Mmm, what you say?
Mm, that it's just what we need? And you decided this.

Mmm what you say? What did she say?

2009 m. gegužės 20 d., trečiadienis

MLV

Labas labas labas. Senokai nesimatėm,todėl nežinau kaip dabar atrodai,tikiuosi labai nepasikeitei. Nes mano atminty esi gražiausia ką įmanoma atsiminti.
Prieš kelias dienas sapnavau kaip mes visai netikėtai susitinkam kažkokiam tamsiam Paryžiaus skersgatvy,mat aš ėjau namo,o tu darei kūrėnija.Buvo taip..........TAIP......
Beje,jei nežinai,tai taip.Aš ten gyvensiu.Ir ne tik aš.Ten bus vienas žmogus,kuris turės ten savo meno galeriją,ir gyvens netoli parko.Tada mes susitiksim daug dažniau nei dabar ,ir vakarais eisim pavedžioti šunis,arba kitais kartas į Zako koncertus.(mm)We'll smoke the life. Kitas žmogus tikriausiai gyvens netoli manęs.Dažnai eisim pagulėti prie geležinkelio bėgių ar organizuosim nučiuožusiems žmonėms keliones į Afriką.Taip pat ir sau,žinoma. Jau dabar tarsi matau,kaip viskas bus.
Bet ne apie tai aš.Ir tiesą sakant net nežinau apie ką.Many kažkaip keista.Nei šilta nei šalta. Nei gera nei bloga,nors kitais kartais būtų bloga. Tarsi kažkuri mano dalis atsiskyrė ir nuėjo.Tikriausiai pasivaikščiot kur ant stogų,o gal tiesiog dabar klaidžioja kokiais neaiškiais,tik sau žinomais (arba nežinomais) keliais.

Dingsta nuotaika.Einu iš čia.


P.S.Mes Laimingi Visai.
ežiukas.