Pokyčiai

Viskas taip statiška.
Krūmai, atsispindintys STOVINČIAM vandeny, medžiai, namai anapus upės ir čionai.
Viskas taip ramu. Atrodo lyg būtų sustojęs laikas.
Lengvas rūkas, debesys dangaus pakraščiuose ir paukščiai su savo periodiškai besikartojančiomis melodijomis.

Du lopinėliai smėlio, keturi nukirsti medžiai apačioj ir aš čia sėdžiu ir vėl galvoju "akimirkos svarba".

Viskas taip statiška(?)

Tada pamatau anapus degantį laužą ir dūmus tolygiai kylančius tiesiai į viršų.
Kažkiek (gal keliolika) skirtingų paukščių paskrendančių kas tris sekundes.
Tolumoj dar girdisi šunų lojimas ir kaip kažkas kapoja malkas, tikriausiai kiemo vidury.

Bet laubiausiai trikdo tas TEKANTIS vanduo. (Tai gali pamatyti tik tada kai įsižiūri).
Net jo, vandens čia nelieka!!!

Dieve, taip tai yra banalu ir teisinga.
Tai tiesa.

27 atsiprašymai

1. Atsikelti anksti ryte, kad nepramiegoti pusę dienos.
2. Negrandyti nagų lako, nuo nagų.
3. Ilsėtis.
4. Ne(be)valgyti.
5. Susitvarkyti namus.
6. Stengtis nebendrauti su žmonėmis, su kuriais nėra poreikio bendrauti.
7. Rūpintis savo augalais, jei tokių yra. 
8. Mokytis.
9. Nevažiuoti prie jūros. 
10. Šypsotis. Visada.
11. Nesiklausyti sentimantalios muzikos.
12. Nesielgti kvailai.
13. Nerūkyti.
14. Nebendrauti su žmonėmis, su kuriais nėra poreikio bendrauti. 
15. Nevalgyti šokolado.
16. Nepamiršti išsiimti lęšius, prieš einant miegoti. 
17. Patylėti. 
18. Išnaikinti PMS.
19. Būti tobulos išvaizdos.
20. Neklausinėti kvailų klausimų.
21. Nedžiūti FB.
22. Neiti pasivaikščioti.
23. Negyventi šalia. 
24. Nekalbėti.
25. Neskaityti senų draugų laiškų. 
26. Negerti vyno.
27. Nebendrauti su žmonėm.

Gerai?

Trys naktys

Vieni žmonės būna tobuli, o kiti-ne.
Vieni būna NORMALŪS, kiti-keisti.

Vieni žmonės žino ką nori mokytis, žino, kuo nori būti gyvenime, o kiti nežino, ką veiks ar kur bus rytoj.
Vieni žmonės saugosi pavojų, o kiti puola stačia galva, kur tik nori, jei tik nori.
Su vienais žmonėmis viskas būna aišku, o su kitais, kiekvien dieną vis kažkas naujo.
Vieni žmonės yra paprasti, o kiti žmonės net patys savęs nesupranta.
Su vienais žmonėmis visada reikia kalbėti, o su kitais galima tiesiog būti.
Su vienais galima būti, o pas kitų - grįžti.

Vieni žmonės mėgsta kalbėti rimtai, o kiti mėgsta tylėti. Arba atvirkščiai.
Vieni žmonės kvepia, o kiti KVEPIA.
Vieni žmonės miega, kiti-sapnuoja.
Vieniems žmonėms patinka, kai kiti šypsosi, o kitiems, kai kiti šypsosi-būna gera,

Vieni žmonės būna laimingi, o kiti iš tikrųjų-dar laimingesni.
Vieni žmonės daro kitus laimingais,o kiti- LAIMINGAIS.

Vieni žmonės yra dažnai prisimenami,o kitų, neįmanoma neprisiminti.


Vieni žmonės kalba apie kitus, o tiems kitiems visiškai nusispjaut.

Apie jūrą, liepas ir ugnį

:)

Kaip užmigti šviesoje

Tyla mašinoje ir štai ji pradeda kalbėti... /Aš amžinai mylėsiu Vasarį. Kad ir koks jis yra. Nors nežinau kaip bus. Jei ir pasitaikys dar mano kely žmogus, su kuriuo man kadanors bus taip gera. Kad ir kaip bebūtų, aš vis tiek mylėsiu Vasarį. Labai dažnai jį prisiminsiu. Labai./

Kai šalti kojų pirštai ilgisi tavo plaukuotų blauzdų.
Kai prieš tai pabundu nuo neaiškaus bučinio į kaklą ir čepsėjimo pusiau sapnuojant lyg būtum manęs paragavęs.
Kai prieš tai pabundu nuo tavo pirštų plaukuose ir apkabinimo lyg ruoščiausi ilgam išeiti.
Kaip ižmigti šviesoje, kai radijas groja mano mėgstamiausią dainą, o tu garsiai kvėpuoji pūsdamas karštą orą man į petį lyg norėdamas ją užgožti. Lyg norėdamas mane sušildyt.

Ech,jau tos merginos...

Brangioji

Mokėjimas priversti žmogų jaustis kaltu ar atgailauti - didis menas. Mokėjimas išsisukti ir likti be kaltės - didis menas. Menas, kuriuo niekas nesididžiuoja, nes tas nesididžiavimas - irgi menas. Slaptas. Jo nėra.Ne daug kas tokį meną geba kurti.
Tai kaip amžinas išsisukinėjimas nuo savo purvinų žodžių ir minčių. Nuo šlykštaus melo. Amžinas savęs teisinimas remiantis visišku abejingumu ir blogais prisiminimais bei apgaudinėjimu. Tyčinis piktažodžiavimas, kvailas elgesys, kuris galiausiai kelia juoką, bei veidmainystė.
Menas reikalingas sau, kad jaustis geresniu žmogum. Nes neužtenka drąsos pasakyti kažką blogo, kažką, kas galbūt skaudina. Geriau šypsotis ir nekvėpuoti begalvojant kaip čia nutylėti. Kaip čia gražiau pasakyti. O galvoje sukasi bjaurios mintys ir neapykantos pilni žodžiai.
Taip ir savęs vertinimas lieka netikras. Taip ir gyvenimas vieną dieną šypsosi, o kitą - žudo.