Pokyčiai

Viskas taip statiška.
Krūmai, atsispindintys STOVINČIAM vandeny, medžiai, namai anapus upės ir čionai.
Viskas taip ramu. Atrodo lyg būtų sustojęs laikas.
Lengvas rūkas, debesys dangaus pakraščiuose ir paukščiai su savo periodiškai besikartojančiomis melodijomis.

Du lopinėliai smėlio, keturi nukirsti medžiai apačioj ir aš čia sėdžiu ir vėl galvoju "akimirkos svarba".

Viskas taip statiška(?)

Tada pamatau anapus degantį laužą ir dūmus tolygiai kylančius tiesiai į viršų.
Kažkiek (gal keliolika) skirtingų paukščių paskrendančių kas tris sekundes.
Tolumoj dar girdisi šunų lojimas ir kaip kažkas kapoja malkas, tikriausiai kiemo vidury.

Bet laubiausiai trikdo tas TEKANTIS vanduo. (Tai gali pamatyti tik tada kai įsižiūri).
Net jo, vandens čia nelieka!!!

Dieve, taip tai yra banalu ir teisinga.
Tai tiesa.