<3

Aš kaip visada.
Norėjau pasikalbėti,išsilieti.
Klausimus kaip jautiesi, ką veiki ir kas tavy palieku, nes dar negavau atsakymo.O man kalbėti noris.
Žinai... Pastaruoju metu vis galvoju, kaip reikia jaustis, kai yra NIEKO.Nulis...
Man labai nepatinka ta nulinė būsena...tada man yra gera tik paviršutiniškai,o tai reiškia,kad yra beveik bloga...o tai jau kaip ir ne nulinė būsena.
Vistiek nesmagu:
Nulis reakcijos;
Nulis susidomėjimo
Nulis emocijų;
Nulis veiksmo
Ir galų gale netgi nulis MEILĖS(?)...
Aš du kartus gyvenime tai išgyvenau(aišku,tie du kartai visai skirtingi...) po to...po visko,savijauta-Baisi.[iš didžiosios B]...(meilėžeidžia).
Nuoširdžiai laukiau, kada tai pasibaigs.Ir kai pasibaigė...aš negaliu to pakęsti!!!
Tuščiau.Negaliu patikėti. Tai kažkaip...ne man...Ir man tai visai nepatinka.
Tai verčia manyt, kad vis dėl to dar neesu tikra dėl to nulio...Bet jau pradedu save įtikinėti.Nes taip geriau visiems.

Dar vienas dalykas.
Vieną vakarą,po ilgo ilgooo laiko man paskambino draugas. Senas, geras...ne,tikras draugas. Ir nesvarbu kiek,kaip dažnai bendraujam. Visada yra apie ką kalbėt.
Man patinka kalbėt su senai draugais,arba su tais, kur kažkada tokie buvo.
Ir aš nieko neslepiu. Man patinka netikėtai mieste, ar pakeliui į mokyklą juos sutikti.
Gal sutinku ir tave..tik dabar dar to nežinau...?

Kad ir kaip ten bebūtų... bent kartą per dieną pagalvoju apie visus ir kiekvieną atskirai.
O nulinė būsena...?
Svyruoja nedidele amplitude..tik nežinau į kurią pusę...

Labanakt;*