Savaitgalis

Toks jausmas, kad galėčiau bėgti per pievą ir garsiai šaukti: "leee lelele lele le le leleeee!!!!!!!"
Nebegaliu nustoti miegoti.
Pirmą kartą visai nejaučiu pavasario. Tik žiemą.
Mokytis mokytis ir dar kartą mokytis.
Man labai patinka daug šokti.
Man patinka džiazas.
Patinka Mac Baren.
Patinka slidinėti. Bet vasara patinka labiau.
Nekenčiu vairuoti naktį-man reikia lešių.
Mėgstu gėles.
Jei kada nors kas nors nežinos ką man padovanoti- lai dovanoja žvakes.
Jūra yra labai graži.
Gulėti ant sniego šviečiant saulei yra nepaprastai malonu.
Jau buvau pamiršusi tą jausmą, kai kalbi su šimtą metų nematytu žmogumi. Taip maloniai nostalgiška ir smagu.
Ir dar. Alus-nėra TIK vyrų gerimas.

Tai apie ką sunku kalbėti

Kada žmogus lieka su savimi.
Su sa-vi-mi.
Kai vakarop einu namo iš pasimatymo. Lauke jau šilta ir viskas kvepia pavasariu. Nežymiai šypsausi pati to nepastebėdama.
O aplinkiniams nė motais. Ir man taip gera.
Aš nepastebiu nei žmonių, nei mašinų. Vien tik gaivus vėjelis ir ore tvyrantis švelnus drovumas.
Vien tik tas mano žvilgsnis apie kurį Greta sako "aaaah, jau žinau apie ką galvoji..."
Korėjantys kaulai ir paraudusios lūpos.
Ir vien tik cukrus ant odos.
Byrantis  cukrus!!

daugiau ne

Aha, va ko man reikėjo. Trenkt per galvą ir sakyti : GAL JAU ATSIGAUK!

Ir aš vėl galvoju kaip anksčiau.

Nes TAI yra vertybė.