2010 m. lapkričio 26 d., penktadienis

draugams

~"...Beje, jei būtum vanduo, būtum mineralinis <...> nes bendravimas su tavim lyg burbuliukai, visada jauti švelnų kutenimą...." [T.O.]
~"...Atsimenu tik tiek kad švietė tokia lempa, ji atrodė, kaip mėnulis ir tada tu šypsojaisi...."[G.R.]
~"...Aš dar pridėčiau kad esi ekscentriška  tokia..."[G.S.]
~"...Tai, ką tu sakai, man pačiai taip artima. Ir aš taip jaučiuosi..."[A.J.]
~"...Norėjau tau išreikšti kritikos <....> tik dabar jau pamiršau, ką norėjau pasakyti..."[K.M.]
~"...Tu mane stebini su kasdiena.<...> pastebėjau, kad esi išprotėjusi romantikė..."[V.A.]
~"...Nors ir retai bendraujam, bet aš žinau, kad galiu tavim pasitikėti. Tas toks kažkoks ryšys..."[K.Ž.]

Ačiū, žmonės, jeeeeec kokie jūs faini, kaip aš jus visus myliu ir kaip man gera tokius dalykus skaityti, girdėti!!!
Kartais net patikiu savim ir galvoju....o gal jau nėra taip blogai...
Ech..ką aš be jūsų daryčiau, ne dėl to, šiaip, apskritai kalbu....

<3

šalta arbata

O kada tu jautiesi gerai?
Kada ne kūnu, o visa siela jauti, kad tai yra TAI?
Kada paskutinį kartą?
Ar buvo tokia akimirka kad galėtum pasakyti STOP. Sustabdykit laiką, noriu pasilikti čia.
Ar jautei, kad daugiau nieko nebereikia, kai jauti harmoniją, kai skrendi padebesiais, kai širdis šoka ratais kvadratais ir verčiasi kūliais?
Ar kada buvo taip gera, kad net bijai pajudėti, jog visko nesugadintum?
Ar buvo taip jauku ir šilta, kad dėl to galėtum visą naktį nemiegoti? Kad ir kas tai bebūtų, nežinau...
Sėdėjimas ant tilto, nuleidus kojas virš pravažiuojančių mašinų, miegojimas, piešimas, lėtas šokis, bučinys, pokalbis telefonu, dainavimas, kakava, pokalbis, žiūrėjimas į ką nors ką be galo myli, svajojimas, tyla, bėgiojimas, masažas, scena, apkabinimas, laiškas, šokoladas, meilė, kas ors, kas vyksta pirmą kartą, lietus, ruduo, šąlančios rankos ir kojos, karštas vynas, filmai, muzika, teatras, spoksojimas, stogai, juokas, saulėtekis, jūra, kosmosas, paslaptys, draugai, jaudulys...
Mmmmm....
Aš žinau kaip tai būna.
Pakartočiau dar kartą.

P.S. Ir dar.

2010 m. lapkričio 22 d., pirmadienis

Kakava ir pavasaris

Kakava ir pavasaris.
Tik nesakyk, kad taip nebūna. Kai mintis neapleidžia, ar nepaleidžia. Rodos-"atsisėsk ir klausykis. Tegul nemato tavo akys-kaip pasakytų nemokantis kalbos. [...] Ir viskas aplinkui susilieja."  Tai ne vien tik tai.
Nes aš esu. Net ir tada kai lieka tik pusė puodelio. Net ir tada kai šalta.
Nes aš esu aš. Nes man patinka juoktis kai negalima. Ir patinka cinamono kvapas geriant karštą vyną.
Kakavinis pavasaris. Pavasarinė kakava.
Ir mano žmogus.
Dar nežinia kur jis, bet laiko lieka vis mažiau.

Įkvėpi ir...saldu. Be galo.