Kakava ir pavasaris.
Tik nesakyk, kad taip nebūna. Kai mintis neapleidžia, ar nepaleidžia. Rodos-"atsisėsk ir klausykis. Tegul nemato tavo akys-kaip pasakytų nemokantis kalbos. [...] Ir viskas aplinkui susilieja." Tai ne vien tik tai.
Nes aš esu. Net ir tada kai lieka tik pusė puodelio. Net ir tada kai šalta.
Nes aš esu aš. Nes man patinka juoktis kai negalima. Ir patinka cinamono kvapas geriant karštą vyną.
Kakavinis pavasaris. Pavasarinė kakava.
Ir mano žmogus.
Dar nežinia kur jis, bet laiko lieka vis mažiau.
Įkvėpi ir...saldu. Be galo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą