Švintant norėčiau,kad naktis dar tebūtų prasidėjus. (Nors ne visada)
Sustoję priešais, klausytume, kaip žmonės išjunginėja šviesas, arba skaito bestselerius gurkšnodami kakavą su pienu. Klausytume, kaip vaikai nuoširdžiai valosi dantis, arba nepažįstami vyrai bučiuoja sužadėtines, prieš užmiegant.
Tada mano akyse atsispindėtų begalė švieselių nuo daugiabučių langų. Ir tada... Bac! Nieko nelieka.
Užmiegu.
Jaučiu tik keistą virpėjimą viduj. Daugiau nieko. Iki kol sapnas pirmutinis aplankys, kur paklausi ko taip blizga mano akys. Iki kol šaltas metalinis žadintuvo garsas suspengs ausyse, kur šaltos grindys pasitinka pirmuosius tingius žingsnius vonios link.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą