2010 m. rugsėjo 17 d., penktadienis

ce monde est rien de plus précieux pour moi son

Teisė kalbėtis. Pasikalbėti.
Teisė žinoti, liesti. Teisė jausti ir jaustis.
Teisė mylėti. Įsimylėti. Mylėti.         aaaaaaaaaa!!!                    Viskas kas buvo, ir net tai kas yra dabar, jau kitą akimirką bus nebe taip. Kitaip.    Gal taip kaip norim. Arba nenorim.Be jokių teisių.

Žodžiai lyg kulkos, strėlės ar dar koks greitas daiktas smigo TIESIAI į JO VIENIŠĄ, ALKANĄ SIELĄ.

Ar tai vis reiškia kad lieku pasmerkta? Kaip
Blogas pasirinkimas. Aš nesirinkau. Nesirinkau.

Vis vien JO nebėra. Visa kita tik išorė. Kitoniška, žavi.
Tai ne man, galvojo.

Ji užsimerkė ir Jis dar ilgai galvojo kur pats iš tiesų dingo.
Ir visa tai be galo,
NES visa tai be galo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą