2010 m. rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis

naktis

Naktis įdomiau už dieną.
Naktį aš rašau. Ne visada, žinoma, bet man geriau sekasi naktį. Kalbu apie viską. Apie laiškus, kurių per šią vasarą parašiau tik du, bet kadangi tai TIKRI laiškai, tai sakyčiau net visai daug, kaip šiuolaikiniam jaunimui. Emmm.. dienoraštis. Kuris susideda iš ''tvarkingojo'' blog'o ir begalės lapelių, sąsiuvinių su padrikom mintim, įvykiais, datom, aplietų arbata, ašarom arba sausų.
Naktimis aš grodavau gitara. Dabar nebegroju. Nežinau dėl ko. Gal dėl to, kad temoku gal tris dainas. Apsileidau. Bet vakar vienas draugas siūlė dar šią vasarą varyti kur nors ir groti prie laužo apsėdus ratu. Dievaži Sutinku. Sutinku.
Man patinka naktį sėdėti prie laužo. Kalbėti, klausytis, dainuoti, žaisti šaradas, šokti, virti arbatą (kuri užverda po labai daug laiko), miegoti. Pamenu kai su Indre miegodavom prie laužo, pas senelius. Būdavo nerealu...
Naktį man patinka sveikinti draugus. Prie jūros, ant bėgių, namie, lauke, lovoj. Kartais vos nenutrenkia traukinys ar vejasi girtų forsų gauja, bet sudėjus visus pliusus ir munusus-man patinka.
Dar patinka naktimis užsidegti žvakę. Tai taip jauku. Ir romantiška.
Patinka naktį būti lauke. Kai sninga, arba kai giedra-stebėti dangų. Gulėti ant žemės.
Dar man patinka bučiuotis naktį. Ne su bet kuo ir ne dėl to, kad nieko nesimato. Sunku pamiršti kaip patinka.
Labai patinka naktį maudytis. Jūroje, ežere, prūde. Laaabai linksma būna.
Dar kartais naktį tenka susipažinti su naujais žmonėmis. Nežinau ar tai man patinka ar ne... Žiūrint kas po to iš to išeina.
Dar aš kartais skaitau senus laiškus. Truputį daugiau nei dviejų metų senumo. Dar turiu truputį mažiau nei penkerių metų senumo sms'us persirašius. Nedaug. Gal pora. Nežinau, man taip gera tai skaityt. Toks geras, šiltas jausmas ir šypsena. Man gera prisiminti.
Man patinka naktimis klausytis muzikos. Įsiklausyti į kiekvieną žodį. Kiekviena daina primeną vis kitą žmoų, vis kitą nutikimą.
Dar patinka naktimis žiūrėti filmus. Ypač siaubo. Dažniausiai jie man net nebūna baisūs. Bet vistiek jėga.
Patinka naktį pakilti iš miegų, užsikaisti kavos, išeiti į balkoną, rauchen, gerti kavą, kalbėtis su draugu(-e).
Dar patinka šokti. Visą naktį. Šokti ne šiaip pagal kokį techno, o šokti taip, kad po to skauda kojas ir rankas. Šokti ratu, po vieną, poromis. Šokinėti, suktis, lakstyti. Taip kad nebūtų laiko kada padaryti pertrauką(nebent tai būtų pasivoliojimas ant žolės).
Kartais aš naktį gaunų sms žinutę. Man tai labai patinka. Kažkas irgi nemiega. Arba jei aš miegu, ryte randu. Pamenu vieną kartą ryte radau 73 skirtingas žinutes nuo G.
Dar man paatikdavo užsistatyti žadintuvą naktį kad galėčiau pasiuntinėt žinutes P. Na mes taip darydavom su savo ketureiliais. Man patiko.
Man patinka vairuoti naktį. Kai garsiai groja muzika. Nerealus jausmas.
Dar patinka naktį susitikti su savo draugu. Buvusiu. Na ir kas. Man patinka, nes tai jauku. Net nežinau kodėl. Nors tai būna labai retai.
Dar patinka miegoti vienai. Išsidriebus per visą lovą.
Patinka miegoti ne vienai. Su kai kuo. Tada kai gali gulėti, žiūrėti ir tylėti. Tada jauti, kad aplink ramybė. Nieko nėra jaukiau. Tai viskas, kas liko. (?)
Dar man patinka naktį gaudyti uodus. Kai jie įskrenda pro langą man bemiegant. Taip tingisi keltis, bet su kiekvienu užmuštu uodu, jaučiu pergalės skonį.
Naktį aš ruošiu pamokas. Kartais. Kai neužtenka laiko.
Kartasi man patinka naktį valgyti. Labai retai, bet pasitaiko.
Man patinka naktimis galvoti. Apie viską.
Man patinka ir ši naktis. Pas mane atėjo nekviesti naktiniai svečiai. Mano draugai. Išėjom į lauką, prie jūros. Kikenimas, saulėgrąžos ir traukinių garsai (kaip ir kiekvieną trečiadienį). Jaučiu kad galėčiau atpasakoti visą savo gyvenimą.
Ir šiaip... kiek daug nuostabių akimirkų mano gyvenime įvyko naktį.

Aš NIEKO nepamiršau. Aš nieko ir nepamiršiu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą