Vardas: Aistė;
Akys: Žalios (lyg ir...);
Plaukai: Įvairiai;
Augintinis: Šarpis;
Mokykla: 11tokė;
Gėrimas: Vanduo;
Laisvalaikis: Draugai, šeima;
Šalis: Prancūzija;
Kūno dalis: Lūpos;
Dievas: Savo;
Geriausias draugas: Retas pašnekovas, mažai pažįstamas, vienas artimiausių žmonių;
Geriausia draugė: Neįsivaizduoju, ką be jos daryčiau. Pažįstama bet kokioje situacijoje.
Meilė: Tikra-1;
Mėnesis: Gegužė;
Serijalas: Desperate Housewives;
Muzika: Nuotaikos;
Paros metas: Vakaras;
Žiema: Šaltas,su daug sniego;
Vasara: Svilinanti;
Bjauriausias metas: PMS;
Spalva: Juoda/Balta;
Filmai: Siaubas/Meilė;
Miegas: Reikia daugiau;
Jausmas: Meilė;
Baimė: Ligos, Vienatvė, proto netekimas;
Savybės: Atvirumas, Jautrumas, nuoširdumas, linksmumas;
Verta gyventi: Draugystė, meilė, muzika, pasaulio grožis;
Pabaigai: Gali šypsotis arba draskyti visiems akis, o viduj mirti iš skausmo;

<3

Aš kaip visada.
Norėjau pasikalbėti,išsilieti.
Klausimus kaip jautiesi, ką veiki ir kas tavy palieku, nes dar negavau atsakymo.O man kalbėti noris.
Žinai... Pastaruoju metu vis galvoju, kaip reikia jaustis, kai yra NIEKO.Nulis...
Man labai nepatinka ta nulinė būsena...tada man yra gera tik paviršutiniškai,o tai reiškia,kad yra beveik bloga...o tai jau kaip ir ne nulinė būsena.
Vistiek nesmagu:
Nulis reakcijos;
Nulis susidomėjimo
Nulis emocijų;
Nulis veiksmo
Ir galų gale netgi nulis MEILĖS(?)...
Aš du kartus gyvenime tai išgyvenau(aišku,tie du kartai visai skirtingi...) po to...po visko,savijauta-Baisi.[iš didžiosios B]...(meilėžeidžia).
Nuoširdžiai laukiau, kada tai pasibaigs.Ir kai pasibaigė...aš negaliu to pakęsti!!!
Tuščiau.Negaliu patikėti. Tai kažkaip...ne man...Ir man tai visai nepatinka.
Tai verčia manyt, kad vis dėl to dar neesu tikra dėl to nulio...Bet jau pradedu save įtikinėti.Nes taip geriau visiems.

Dar vienas dalykas.
Vieną vakarą,po ilgo ilgooo laiko man paskambino draugas. Senas, geras...ne,tikras draugas. Ir nesvarbu kiek,kaip dažnai bendraujam. Visada yra apie ką kalbėt.
Man patinka kalbėt su senai draugais,arba su tais, kur kažkada tokie buvo.
Ir aš nieko neslepiu. Man patinka netikėtai mieste, ar pakeliui į mokyklą juos sutikti.
Gal sutinku ir tave..tik dabar dar to nežinau...?

Kad ir kaip ten bebūtų... bent kartą per dieną pagalvoju apie visus ir kiekvieną atskirai.
O nulinė būsena...?
Svyruoja nedidele amplitude..tik nežinau į kurią pusę...

Labanakt;*

neatrastas perliukas :D

[2009.03.24 21:58:20] ******: aš savo pyktų išlieju.. parduotuvėj atsukinėju ais.ty kamštelius ir palieku likimo valiai

Atradimai ir Praradimai

Vaikščiodamas palei jūrą radai gražų akmenuką.
Išsiaiškinai ką reiškia sapnas,susapnuotas prieš dvi savaites.
Pekeliuj į mokyklą radai du litus.
Mes vis kažką randame,atrandame,kartais to net nesuvokdami.
Mokykloje išmokstame ir patys išsiaiškiname daug naujų [galbūt mums atrodo neįdomių] dalykų.Juk tai atradimai.
Saulėlydis,kuris niekuomet nebuvo atkreipęs tavo dėmesio.
Naujas receptas...ar sena mamos suknelė iš palėpės...atrasta iš naujo.
Naujai sutikti žmonės. Galbūt visai netikėta pažintis ir įsiplieskusi tikra draugystė...o kartais gal net meilė.
Žinoma,juk ir taip gali būti...
Tačiau būna tokių dienų, kaip pats pameti tuos du[o gal net visą šimtą] litų, viskas ką darai, tau atrodo įprasta ir neįdomu.
Kartais įvyksta ir didžiausi mūsų gyvenime praradimai-žmonių praradimai.
Jie gali išeiti trumpam,iki tol kol susitaikysit,gali išeiti visam laikui....
Gali išeiti liūdnai, piktai,arba draugiškai.
Išeiti gali bet kas... draugė, močiutė,Jis.taaip,net Jis.
Tada atrodo viduj kažkas peiliais pjaunas,ir veda link beprotybės.Net ir tai nėra amžina.
Kiekvieną dieną įvyksta kažkas,ko anksčiau dar nėra buvę. Tai yra mano,Tavo arba mūsų pirmieji kartai.Nors tik į mažą dalį iš jų mes atkreipiame dėmesį.Nesvarbu,tai atradimai ar praradimai.
Gyvenimas tuom ir įdomus,kad jame viskas keičiasi savaime,kad jame nėra vien gera arba vien bloga.
Svarbiausia yra niekuomet nepamiršti,kad kiekvienas praradimas yra savotiškas atradimas.