Šiąnakt sapnavau Tave

Laikas sau. Jaudulys ir iki kaulų smegenų pažįstamas ir savas liūdesio jausmas. Ne liūdesio. Laukimo. Prisiminimų. Ilgesio. Laisvės. Veržimosi. 

Įsitaisau ant grindų ir išjungiu šviesą. Maggot Brain.

Aš guliu ant grindų.

Ir žiūriu į lubas. Į tą blausią, nuo žvakių šviesos mirguliuojančią šviesą.
Aš esu. Aš egzistuoju. Nes.

Kiekvienas. KIEK VIE NAS garsas smelkiasi į mane. ...per kaklą, krūtinę ir pirštų galiukus...

............................... visai kaip tam bepročiui...

Tam, kuris gaudydavo vėją laukuose! Koks beprotis! Ar kas gaudo vėją laukuose? Cha! Jis bėgdavo basomis išskleidęs rankas ir šaukdavo:“Aaaaaa!!!!!!”.

Visai kaip tą beprotį mane sukausto ta nepaaiškinama jėga ir galėčiau valandų valandas taip guleti parke ant žolės ir klausytis muzikos. Visai kaip jam, man nesvarbu, ką pagalvos kiti.
Visai kaip jam, man patinka rudeniu alsuojantys seni kaštonai ir ant skėčio krentančių lietaus lašų garsas.

...Visai kaip mano bepročiui....

Ir tas tirpimas, per visą kūną. Pradedant nuo kojų, baigiant jau užmerktom akim. Tarsi būčiau jo įkvėpus. To jausmo. To tirpimo.

Ir rieda. Vienas, du... ???? Tik tiek? Ir vėl...

Nagi! Aš jau šitiek laiko TINKAMAI neverkiau, kad net sugebėjau to pasiilgti. 
Arba man to reikia. Kad išsivaduod iš liūdesio, kuriam pasidaviau. Ar išsivaduot?
Negaliu. Šiandien negaliu.

Ir tai visai nekeista.

Keista yra visuomet šypsotis ir niekuomet nejausti jokio liūdesio širdy.

Kad ir koks esi laimingas.

Kad ir pats laimingiausias.


Nes tai yra tikra.
Aš egzistuoju, nes aš jaučiu.


O Tu?

/Šiąnakt sapnavau Tave. Du kartus.../

Labanakt.

Apie spalį

ARBA

Ne visa tai, kas prasideda rudenį - baigiasi vasarą.
IR
Ne visa tai, kas prasideda vasarą - baigiasi rudenį.



O kas yra tas SPALIS?
Ir koks jo kvapas? Dar ne tas šaltas kaminų, bet kiek šiltesnis, krintančių lapų ir šlapio asfalto kvapas.
Kai išeinu iš namų jau sutemus, o grįžus jau įsijungiu šilumą.

Kai vakarais kartais lyja, o aš užsidegu tris vanilines žvakes ir klausau muzikos.
O ryte einu ta gatvės puse, kur daugiau saulės.


Ir tas jausmas. Kai man buvo trylika.