2011 m. rugpjūčio 28 d., sekmadienis

be stupid

Ir atsitiko taip.
Kad mane pagavo. Su pa ka vo.
Taip GREIT, net nespėjau apsižvalgyti, susivokti. Ir. Pasiduodu. Kad ir kaip tai kvaila (?).
Ir man nuo to šypsotis noris. Šypsotis ir spindėti.
Ir kas galėjo pagalvot...
AŠ EMIGRUOJU.
Kad  būtų įdomiau!
 

2011 m. rugpjūčio 12 d., penktadienis

Apie laimę



Pasiduoti.
Kad pasiduoti KAŽKAM reikia jausti, kad tai yra gerai. Pavyzdžiui protui pasiduoti neįmanoma,o jausmams taip.
Kartais pasiduoti yra gerai, o kartais-ne.
Kartais pasidavimas, verčia kristi gilyn, atgal, ten pat. Kaip pavyzdžiui pasidavimas liūdesiui, mintims apie nežinią, baimę, nutrūkusią (arba nutrūksiančią) draugystę, meilę, mintims apie ilgesį, vienatvę arba nemokšiškumą.
O kartais pasidavimas gali pakelti aukščiau žvaigždžių. Tam kartui(?)
Dar kitoks pasidavimas gali išgelbėti. Kaip pasidavimas naujovėms, naujiems santykiams, pašėlusioms idėjoms bei jų įgyvendinimui.
Kaip žinoti kada jau galima?
Kada jau galima pasiduoti kažkam, kas atgaivintų sielą, tačiau, KAD NEPAMIRŠTUM... rūko, draugų, liepų, meilės,blynų, to lietaus, ėjimo niekur, miego, balto vyno ir šeimos.
Kaip žinoti ar jau apsimoka? Ar dar tverti?
Arba pasiduoti SAU neužtenka drąsos...kol galiausiai užmiegi.
Kad nepamirštum...