Romantika

Tikrumas ir Romantika.

Romantika yra būna gera.

Romantika yra pirmąkart bučiuotis visiškai girtiems. Ant apleisto namo laiptų. Vidury nakties.

Romantika yra šlamšti kebabus ar gerti po septynis puodelius arbatos.

Romantika yra slapstytis nuo medžiotojų.

Romantika yra mokytis pasaulio žemėlapį.

Romantika yra kai tu man dainuoji.

Romantika yra lažintis dėl smulkmenų, iš bilietų į kiną.

Romantika yra žiūrėti siaubo filmus su būriu draugų.

Romantika yra nebeskaičiuoti kas kam kiek turi atiduoti pinigų.

Romantika yra nuostabūs meilės laiškai mano stalčiuje.

Romantika yra kai tu vairuoji mani mašiną. Juk tu čia vyras.

Romantika yra kai aš šluoju grindis ir randu ant grindų sagtelę, ir prisimenu, ką mes veikėm kai ji iškrito.

Romantika yra kai ta šluota kvepia taip kaip tu, nuo sudaužyto kvepalų buteliuko.

Romantika yra kalbėti rimtomis temomis naktį, gatvės vidurį.

Romantika yra kai tu ateini manęs pasitikti.

Romantika yra apšildyti man kojas.

Romantika yra tas žiūrėjimas. Kai tu sakai kad aš labai miela arba tokia graži.

Romantika yra kad kiekvienos dienos pradžia ir pabaiga ...

Kelionė

Ekspresas Vilnius - Kryžkalnis.
Ir čia mes sėdim pačiame autobuso gale, susimokėję po 23 litus.
Aš nusimaunu batus, mes apsikeičiam vietom, geriam kaktusų sultis,  porąkart pasijuokiam iš kažin ko, bučiuojamės, klausomės muzikos.
Mes vienas kitą liečiam, glostom, užsimerkiam, kalbam apie meilę, žaidžiam kortom, vėl bučiuojamės ir kvėpuojam viens kitam į veidą, kaklą ir ausis.
Man gera. Taip gera, kad atrodo - tuoj apsiverksiu. Taip gera, kad žiūriu per langą, į lyjantį dangų ir šypsaus. Taip gera, pilna ir ramu, kad net smaugia, tipsta, raibsta.
Kaip tik čia dar jaučiu vėjelį prie ausies iš kurio išsiridena tylus ''aš tave beprotiškai myliu''.

Tiek nedaug laiko

Pirmam įspūdžiui susidaryti pakanka keliolikos sekundžių. Nors tiesą sakant, pirmas, ne visuomet teisingas.
Užtenka mažos akimirkos dalies, kad įsipjautum į pirštą, nespejęs patraukti piršto nuo peilio ašmenų.
Kelios sekundės, ir tu paskambini žmogui, esančiam nors ir tolimiausioje pasaulio vietoje.
Per visą mūsų gyvenimą, kiekvieną sekundę įvykstą kažkas, kas kuria dabartį (kuri po akimirkos jau tampa praeitimi). Nutinka tiek daug mažų dalykų, jog mes net neatkreipiam į juos dėmėsio. Tai tiesiog įvyksta.
Juk niekas tiksliai nepasakys, kurią sekundę užgimė naua gyvybė, kurią vėjas su trenksmu uždarė langą ir nuvertė vazoną nuo palangės... Nieks tiklsiai nepasakys kada tiksliai įsimylėjo.
Sekundės, įtakojančios gyvenimą.. Ties kuriuo atsakymu pažymėti varnelę, per egzaminą, arba, kur aš stovėjau, kai žaibas trenkė į mano namą.
Vos kelios akimirkos ir tu supranti, kad pirmasis bučinys jau įvyko, kava išsiliejo ant sofos arba su plonyte dviračio padanga užvažiavai būtent ant to centimetro, kur gulėjo smeigtukas.
Tik maža akimirka ir štai tu pirmąkart įkvėpei. Tik maža akimirka,ir tu jau lavonas.